- pranara
- gumbas
1. a. n.
guga, gumburas, gunkla, išauga (stp.), kietulys, nuoauga (prk.), pampa (šnek.), perauga (stp.), ragas2. a. n.antauga, apauga, pranara
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
pranara — pranarà sf. (3b) KlvrŽ, Up, Skr, prãnara (1) Slnt, Grg nelygumas, susisukimas, gumbas medienoje (ppr. apaugus nukirstoms šakoms): Matyt, pasitaikė pranarà, kad neduodas [medis] parskelamas Als. Lenta pranarų vienų, neparskelama, tik ugnie Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
pranara — pranarà dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gunkla — gùnkla sf. (1) 1. J gumbas; iškilimas, nelygumas, gumburys: Kad duosiu su strypu, tuoj gùnkla iššoks! Krž. Po skūra atsirado tokios gùnklos, bet neskauda Skd. 2. S.Dauk virvės ar siūlo storesnė vieta, pumputys: Gùnkla ant virvės, lazdos J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškiurti — iškiùrti intr. 1. kiauram pasidaryti, atsirasti skylei: Medis iškiùrsta par pranarą Šts. Kelnėse iškiùro didelė skylė Š. Čiukšt ir iškiùro kelnės Zr. 2. kiauriems pasidaryti (apie visus): Jo visi dantys jau iškiurę rš. Iškiuro visos naginės,… … Dictionary of the Lithuanian Language
noskamėnis — sm. (1) žr. nosiakamienis: Noskamėnis tarp akių yr Žr. Kodėl tavo noskamėnis su pranara? Brs. Liaukis! Gausi per noskamėnį Skd. Kad davė ir parskėlė noskamėnį KlvrŽ. Noskamėnis skausta – sumušau bedirbdamas Akm … Dictionary of the Lithuanian Language
palaminti — palamìnti tr. 1. nulaužti, palaužti: Vėjas palamìno medelį, būs pranara to[je] vieto[je] Skdv. Bernas plūgo rankenas palamìno Up. 2. paralyžiuoti: Po tos ligos jo kojos lyg palamìntos Pgg. | prk.: Šių dienų didieji šalčiai rytinėje Lenkijoje… … Dictionary of the Lithuanian Language
pranaras — prãnaras sm. (3b, 1) NdŽ; G104 žr. pranara: Medžio prãnaras BŽ548. | prk.: Nosis su prãnaru Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
pranarvė — pranarvė̃ sf. (3b) žr. pranara: Dažniausia esti pranarvių̃ berže Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
stovėti — stovėti, stovi (stovia Dv, stovna BzBkXXVII183, stauna K, BzBkXXVII183, BIII163; N, ėja), ėjo K, Rtr, Š; L 1. intr. SD353, H, MŽ, Sut, N, K, LL238, Rtr būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos: Sėskis, ko stovi! NdŽ. Stoviu,… … Dictionary of the Lithuanian Language